Jodinėjimas pajūriu be drabužių – Cecilia (1983)

Prancūzų filmas, kuris natūristų kontekste plačiąją prasme neturėtų būti imamas kaip pavizdys, kadangi filmas apie seksualinius atradimus ir nuogumas jame naudojamas aistrų žadinimo tikslais, bet nei tokių filmų aptarimas, nei peržiūra esant savo namuose nėra kažkoks tabu. Natūristai tiki, kad nuogumas nebūtinai turi vesti prie sekso, nuogumas gali būti ir natūrali būsena visiškai be seksualinių intencijų. Seksualumas turi daugiau sudedamųjų nei vien tik nuogumas. 

Taigi nepaisant bendros filmo tematikos galime šią sceną paimti iš konteksto ir man ji atrodo be galo romantiška. Neįsivaizduoju ar tas balnas patogus ar ne, gal kažką pasitiesus vistik pakenčiama, tačiau jūros ir nuogos moters jojančios žirgu vaizdų derinys atrodo ypatingai gražiai. O koks geras ir malonus turėtų būti laisvės pojūtis šitaip lėkti nuostabia pakrante klausantis jūros ošimo natūralioje kūno būsenoje. 
Net neabejoju, kad daug kam net ir natūristų tarpe tai atrodytų keista, bet kiekvienas turim savo supratimą, kas yra romantiška ar smagu, bet asmeniškai vieną dieną norėčiau patirti šį jausmą ir pats.