Nudizmo istorija Lietuvoje I – Kaunas

Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918 m. – 1940 m.) Kauno miesto paplūdimiai tapo nauja visuomenės laisvalaikio praleidimo erdve, atspindinčia Lietuvos visuomenės demokratėjimo ir liberalėjimo kelionę. Po mažu visuomenė ėmė mažiau stigmatizuoti nuogą ar apsinuoginusį kūną, o laiko praleidimą paplūdimiuose vertinti kaip dykinėjimą.

Šiandien sunku įsivaizduoti, tačiau XX amžiaus pradžioje bendri vyrų ir moterų paplūdimiai (su maudymosi kostiumais) buvo laikomi netoleruotinais ir smerktinais. 1923 m. Kauno miesto ir apskrities viršininkas išleido įsakymą, pagal kurį vyrams ir moterims kartu maudytis uždrausta. Moterims drausta eiti į vyrų maudymosi vietas, vyrams – į moterų. Už šių nuostatų nepaisymą grėsė administracinė bauda iki 1000 lt arba net mėnuo arešto.

Žinoma, jaunimo tarpe šių reikalavimų mažai kas laikėsi, tačiau vistiek tik po gero dešimtmečio buvo įteisinti bendri paplūdimiai: XX a. ketvirtajame dešimtmetyje išleistose paplūdimių naudojimosi taisyklėse be atskirų vyrų ir moterų paplūdimių buvo numatyti ir bendrieji paplūdimiai. Juose leista maudytis tik su maudymosi kostiumais. Šiai dienai tai atrodo taip įprasta, tačiau tuo metu konservatyvesni žmonės piktinosi bendrais pliažais, nuolat pasigirsdavo raginimu juos likviduoti.

Nudizmas neaplenkė ir Lietuvos, ir ši mada pradėjusi plisti sulaukė dar aštresnės kritikos nei bendri pliažai. Piktintasi ne tiek nudizmu apskritai, bet jo propagavimu bendruose paplūdimiuose, kur susirinkdavo abiejų lyčių žmonės, šeimos su vaikais ir kt. Tarp konservatyviųjų visuomenės sluoksnių toks elgesys buvo suvokiamas kaip netvarka ir ja piktinosi. Tai puikiai atspindi ši citata iš leidinio Lietuvos Aidas:

“Ramesnieji, kurie labai nepatenkinti toliau esančio Šančių pliažo tvarka, arba tikriau pasakius – netvarka. Iš visų Kauno pliažų jis bus bene netvarkingiausias. Kadaise čia buvo suskirstymai, nurodymai, kur moterims ir kur vyrams, ir kadaise, turbūt tų nurodymų besimaudantieji prisilaikė. Kadaise, bet ne šiandien. Dabar čia “rojus”…Vienoj krūvoj moterys, vyrai, seniai ir vaikai. Kas nori dar užsivelka kokį nors kostiumėlį (trusikus), tačiau daugiausia – taip, kaip gimę. Moterų pusėj pilna vyrų, o vyrų pusėj moterų). Todėl kuklesni ir ramesni gyventojai kraustosi ant sielių. Teko, girdėti, kad norima kreiptis į miesto valdybą ir klausti, ar ji pasirengus toleruoti Šančių pliažo netvarką ir palaidumą. Bent kiek save gerbiantis šančiškis lenkia savo pliažą kaip vokietis kopūstų daržą. Tuo tarpu pats pliažas, sutvarkius jauniklių palaidumą, visai geras.”

Įdomu tai kad pats nuogumas atskiruose pagal lytį pliažuose netrugdė –  susidaro įspūdis, kad žmonės labiau baiminosi pagundų, negu gėdinosi savo kūno ar baisėjosi nuogumu. Kauno valdybai buvo teikiamia daug pageidavimų tiek iš vyrų tiek iš moterų pusės įrengti specialias zonas nuogiems. Mieste skirti šias zonas buvo keblu, buvo norima jas įrengti atokiau nuo viešųjų vietų, nes aptverti tvora buvo per brangu, taip pat trūko vietos, upėmis dažnai plaukdavo garlaiviai. Jų įrengimas būdavo atidėliojamas. Patys populiariausi pliažai turėjo ir geriausią infrastruktūrą. todėl pvz. Aukštosios Panemunės paplūdimys turėjo aptvertas “saulės vonias” vyrams ir moterims (be abejo atskirai) kur jie galėjo nuogi degintis (už kaitinimosi vietą ir rūbų saugojimą imtas 20 centų mokestis).

Susidurdama su maudymuisi tinkamų plotų trūkumu atskiriems vyrų ir moterų pliažams įrengti, miesto savivaldybė gana kūrybiškai sprendė šią problemą. Štai 1932 m. išleistose naudojimosi Kauno paplūdimiais taisyklėse sprendžiant lyčių atskyrimo ir nudistų maudymosi problemas buvo numatyta tokia tvarka, pagal kurią tam tikromis valandomis vyrams ir moterims savo paplūdimiuose leista maudytis nuogiems, tačiau tuomet buvo neleidžiama maudytis vyrų ir moterų pliažus skyrusiuose bendruose paplūdimiuose. Šios taisyklės turėjo išspręsti padoraus maudymosi nuogiems klausimo komplikacijas, tik nežinoma, kiek jų buvo laikomasi praktikoje.

Demokratiškoje visuomenejė žinoma taip pat buvo ir palaikymo. Kaune lankęsis JAV lietuvis Algirdas Margeris–Šeštokas taip pat išreiškė savo požiūrį į tuometėje spaudoje populiarius svarstymus dėl tariamai nederamo jaunimo elgesio bendruosiuose Kauno pliažuose, kai vieni jų lankytojai kitų elgesyje įžvelgdavo ištvirkavimą ir gundymą. Jo nuomone, dvasiškai ir fiziškai subalansuoto žmogaus niekas negalėjo sugundyti ir išvesti iš tiesaus kelio. Ši tiesa nė kiek nepaseno ir galėtų būti puikus argumentas už nudizmą.

Šis natūrizmas.lt straipsnis paruoštas su istorikės dr. Ugnės Marijos Andrijauskaitės pagalba ieškant rašytinės informacijos apie pliažus Kaune. Jos tyrinėjimų sritis – socialinė ir kultūros istorija, seksualumo istorija, „herstory“, LGBTQ+ istorija, mikroistorija, ateities istorija ir kt. Ačiū, Ugne.
Jos darbus galite sekti:
Facebook: https://www.facebook.com/MokslintojaUgne
Tumblr: https://nenuobodiistorike.tumblr.com

Pagrindinis šaltinis ir daugiau pasiskaityti galite čia: Kauno Apskrities Viešoji Biblioteka