Rasos Lido pirtyje
2018 m. vasaros pradžioje socialiniuose tinkluose vienoje nudistų grupėje pasirodė viešas kvietimas sutikti Jonines Lido pirtyje. Iki tol tokių pasiūlymų nebuvo, keletas egzistuojančių nudistų grupelių, kurios galbūt ir rengė tokias šventes, buvo uždaros ir naujų žmonių neieškojo. Kvietimas mane ir mano sužadėtinę (dabar žmoną) sudomino, nes mes ieškojome bendraminčių, prie kurių būtų galima prisijungti socialiai panudistauti. Po poros žinučių apie nakvynės galimybes sutarėme, kad atvažiuosime, nors atstumas buvo 200 km, nusprendėme, kad verta.
Atėjo kelionės diena, susiruošėme pirties reikmenis, rankšluoščius, užkandžius ir išvažiavome. Keliavome savo automobiliu dviese, viskas praėjo sėkmingai ir kelionė neprailgo. Tačiau išvažiavus iš automagistralės ir likus keletui kilometrų iki Šakinių, mes sustojome išsukę iš kelio, nes staiga mus apėmė nerimas, kilo įvairūs klausimai ir mintys. Kam mums to reikia? Mes juk nieko nepažįstame. Kas bus jeigu nepritapsime? Ką mes ten veiksime, juk visi už mus vyresni? Visi nuogi, gal čia nesąmonė? Kuo ilgiau apie tai galvojame tuo labiau svarstėmė grįžti namo. Dar pasikalbėjome tarpusavyje ir sukaupę drąsą nusprendėme, kad būtų kvaila apsisukti. Verta bent jau pabandyti, grįžti galėsime bet kada. Šiek tiek paklaidžioję, galiausiai aptikome teisingą kelią ir atvažiavę ir įėję pro vartus išvydome socialiniuose tinkluose jau matytą skulptūra. Mes jau čia!
Nors kelio atgal jau nebėra, reikia eiti pirmyn, bet nejaukumas vis dar su mumis. Užeiname už šio pastato kampo ir per langus jau matosi nuogi žmonės. Ką gi mes tikrai čia.
Preiname su daiktais per langus už kito kampo ir jau matome pagrindines duris. Jas atsidarome ir nors net neįsivaizduojame, kas čia šeimininkai, kas senbūviai, kas tokie pat svečiai kaip ir mes visas nerimas čia ir baigiasi. Mus pasitinka šypsenos ir patys draugiškiausi žmonės. Nudistai tokie ir yra – visada patys draugiškiausi. Po truputį su visais susipažinome, apžiūrėjome patalpas, šeimininkas Valdas parodė, kur galime palikti daiktus ir namelį kuriame galėsime naktį miegoti.
Apšilę kojas prisijungėme prie programos ir išėjome į gretimą lauką ieškoti žolių vainikui.
Likusioje dienos dalyje kelis kartus maudemės prūdelyje, merkėme kojas į vandenį ir žuvytės darė masažus, ėjome į pirtį ir bendravome su kitais nudistais. Garso aparatūra skleidė muziką ir buvo galimybė dainuoti lietuviškų dainų karaoke, nors tą dieną tuo nepasinaudojome. Susirinkę buvo įvairiausių profesijų žmonės ir statybininkai ir mokytojai.
Sužinojome, kad šeimininkas didelę gyvenimo dalį praleido dideliame nudistų kurorte JAV.
Buvo įdomu paklausyti įvairių istorijų ir jautemės, kaip savi. Diena neprailgo ir atėjus vakarui plukdėme vainikus ir susirinkome prie laužo. Agnė atliko gyvą kanklių muzika, skambėjo dainos, šokinėjome per laužą.
Pasibaigus linksmybėms pamiegojome, atsigėrėme kavos, dar šiek tiek pašnekučiavome ir nusprendėmė nuvykti prie jūros, kadangi jau vistiek buvome netoli. Praėjus porai metų nuo šios šventės vis dar smagu prisiminti tą vakarą – džiaugiamės, kad neapsisukom ir grįžome, o vistik prisijungėme. Ne tik smagiai praleidome laiką, bet ir susiradome naujų draugų, bei atradome naujų vietų. Buvome užsukę į Lido pirtį dar vieną kartą ir tikimės dar ne kartą tai padaryti.
Jeigu norite patys apsilankyti ar gauti daugiau informacijos apsilankykite Lido pirties svetainėje – https://pirtis.naturizmas.lt
