Atėjo kelionės diena, susiruošėme pirties reikmenis, rankšluoščius, užkandžius ir išvažiavome. Keliavome savo automobiliu dviese, viskas praėjo sėkmingai ir kelionė neprailgo. Tačiau išvažiavus iš automagistralės ir likus keletui kilometrų iki Šakinių, mes sustojome išsukę iš kelio, nes staiga mus apėmė nerimas, kilo įvairūs klausimai ir mintys. Kam mums to reikia? Mes juk nieko nepažįstame. Kas bus jeigu nepritapsime? Ką mes ten veiksime, juk visi už mus vyresni? Visi nuogi, gal čia nesąmonė? Kuo ilgiau apie tai galvojame tuo labiau svarstėmė grįžti namo. Dar pasikalbėjome tarpusavyje ir sukaupę drąsą nusprendėme, kad būtų kvaila apsisukti. Verta bent jau pabandyti, grįžti galėsime bet kada. Šiek tiek paklaidžioję, galiausiai aptikome teisingą kelią ir atvažiavę ir įėję pro vartus išvydome socialiniuose tinkluose jau matytą skulptūra. Mes jau čia!